- spurguonėlis
- spurguonė̃lis sm. (2) Nm, Brž d. malon. kas su spurgais, puronėlis (apie apynius): Apynėli žaliasai, spurguonėli gražiasai, tave sode sodino, mane močiutė augino LTR(Zp). Apynėlis vėjų bijo, spurguonėlis vėjų bijo LTR(Lš). Apynėli žaliasis, spurguonėli gražasis, tave sode sodino, mane jauną augino LTR(Bgs). Taip retai sėjau, taip tankiai dygo, taip gražiai išlapavo: vario koteliais, aukso lapeliais, diemanto spurguoneliais LTR(Grz).
Dictionary of the Lithuanian Language.